Spausdinti

Kaip atgaivinti vidinę motyvaciją?

karjeros kilimasDažnai motyvacija gaivinama tokiais patarimais: perskaityk šią knygą ar straipsnį, naudokis šia metodika, užsibrėžk tikslą, vizualizuok jį, atkakliai stenkis ir t.t. Kuo tokie patarimai (ir juolab naudojimasis jais) gali būti pavojingi?

Paprasta ir naudinga motyvuojanti informacija kuria sudėtingus ir nenaudingus rezultatus

Kai kurie iš mūsų, siekdami sėkmės laimės, imasi veiksmų. Jie skaito knygas ar straipsnius apie sėkmę, motyvuoja save įkvepiančiomis citatomis ar lanko seminarus. Visa tai yra tikrai naudinga informacija. Tik dažnai pervertiname jos naudą ir ieškome vis naujos informacijos, kuri dar labiau mus paruoš.

Tačiau stovint vietoje, atsiradęs įkvėpimas ir užsidegimas greitai dingsta ir kartais jaučiamės net dar blogiau nei prieš „motyvatorių dozės" injekciją.

Be to, entuziazmą „žudo" jausmas, kad mes vis tiek trypčiojame vietoje, nors vis girdime, jog viskas mūsų rankose ir reikia tik tikėti savimi ir savo sėkme. Knygoje gi aiškiai parašyta, guru gi aiškiai pasakyta, kaip ir ką reikia padaryti, o man, kvailiui, vis nepavyksta. Mes pasijuntame dar didesniais nevykėliais, aiškiai išgirdę kaip galima pasiekti sėkmę ar laimę, ir vis tiek to nepasiekdami.

Motyvacijos injekcijos padeda save apgauti ir nutolinti skausmą, kuris mus natūraliai vestų į priekį

Knygos, citatos, seminarai ir kt. išoriniai motyvatoriai gali mus tik užvesti. Jei jūsų entuziazmas ir vidinė motyvacija yra pakankamai aukšti, šie užvedimo būdai gali būti gera pagalba startui ir atgaivai (sunku visada natūraliai būti ant bangos). Visgi, jei įkvepiantis straipsnis, seminaras ar muzika tampa jūsų užsivedimo sąlyga, jei tampate įkvėpimo ieškotoju, tai jau nėra gerai dėl keletos priežasčių.

Pirma, mes save apgaudinėjame. Kažką paskaitę ar kažkur nuėję, mes nuraminame savo sąžinę. O tai, ką kartojame, tas įsitvirtina – sąžinės užmigdymas turbūt vienas iš geriausiai išlavintų mūsų įgūdžių. Apsigyvename iliuzijoje, kad kažką darome, kad stengiamės ir problema, tapusi nebe tokia skausminga, nebereikalauja sprendimo. Antra, mes susilpniname patiriamą skausmą, diskomfortą, nors būtent jis ir vestų mus į priekį. Natūraliai ir stipriai.

Nesprendžiame laimės problemos, kol ji nepasidaro pakankamai didelė

Turbūt blogiausia tai, kad mes nesprendžiame laimės ar sėkmės problemos, kol ji nepasidaro pakankamai didelė. Bet ar geriame vaistus, tik tada kai jau labai rimtai sergame? Gal ir psichinei sveikatai reikėtų skirti daugiau dėmesio?

Įgavote naudingų žinių ir rodos tuoj pradėsite jas taikyti atsiradus „palankiai" progai? Laukiate įkvėpimo, milžiniškos motyvacijos bangos ir griaunančio vidinės stiprybės jausmo? Laukiame kol pavirsime pakankamai pasiruošę. Laukimas, kad ir koks jis šiuo metu saldžiai saugus ir ramus, vėliau priverčia graužtis. Koks pokytis ateina iš niekur? Reikia pagaliau įsisąmoninti, kad stebuklingo laiko nėra ir atidėdami problemų sprendimą mes tik gaištame laiką, per kurį jau galėtume būti laimingi.

Išorininiai motyvavimo būdai negali mūsų pakankamai sustiprinti ir įkvėpti

Knygos, seminarai ar sėkmės vystymas mintyse negali pakankamai mūsų sustiprinti. Išskyrus tuos žmones, kurie pakankamai pasitiki savimi ir geras seminaras (ar knyga) juos sėkmingai stumteli į priekį. Retas iš mūsų toks.

Tik veiksmai, bandymai ir klaidos gali mus įkvėpti ir paruošti. Ar išmoksite važiuoti dviračiu vien žiūrėdamas į važiuojantį brolį ar tiesiog įsivaizduodamas, kad pats važiuojate? Taigi, semtis žinių, galvoti, planuoti ir vystyti savo sėkmės idėją galvoje neužtenka. Atkertate, kad žinote tai? Visgi ar tikrai nesistengiate kuo geriau pasiruošti iš vidaus ir brandinti save iki tobulesnio momento? Kas nebūtų blogai, jei veiksmas nenusikeltų per toli ar neužleistų vietos kitiems prioritetams.

Per ilgas mąstymas trukdo imtis veiksmų

Mes imame vis labiau bijoti, dar daugiau mąstyti ir toliau apgaudinėjame save, kad stengiamės ir keičiame situaciją. Mąstant įsijungia ne tik protas, bet ir gynybos mechanizmai, kurie šiaip jau galėtų ir neįsijungti. Anksčiau patirtos nesėkmės, skausmas ima diktuoti savo sąlygas – siunčia mums negatyvias mintis.

Būdami labai protingi, sėkmingai racionalizuojame savo veiksmus, pasirinkimus ir išvengiame iššūkio.

Primenate kiaurą padangą

Jei ieškote išorinės motyvacijos ar įkvėpimo, jūs primenate kiaurą padangą, kurią reikia vis pripūsti, kad ji neišsileistų ir galėtų važiuoti toliau (nebent važiuojate tik mintyse). Jei tikslai ar norai patys savaime nekelia jūsų į viršų, jūs arba nesuprantate, ko norite arba jaučiatės nepajėgus to pasiekti.

Padangos pripūtinėjimas problemos neišspręs Jis tik maskuoja problemas ir vėlina jų sprendimus. Reikia rasti skylę, pro kurią išteka (gal jau netgi ir išvarva?) jūsų motyvacija ir energija, ir pradėti „remontą" nuo jos.

Patys sėkmingiausi būdai padedantys bėgti nuo savęs ir nuo to, ko norime

Didžioji dauguma mūsų, siekdami jaustis geriau, naudoja ir kitus būdus,. Šie būdai dar efektyviau užmaskuoja vidinę disharmoniją ir padeda efektyviai pasiteisinti prieš save. Pavyzdžiui, apsikrauti darbais, veiklomis ir būti užsiėmusiu viskuo, tik ne savęs stiprinimu ir tobulinimu. Jei taip, tai turbūt nudirbote jau daug darbų. Keli iš jų padarė jus laimingu?

Dažniausiai mes nesame linkę pripažinti sau, kad su mumis kažkas blogai, kad turime problemų. Ir juolab apie tai galvoti, gilintis, ieškoti sprendimo. Kada paskutinį kartą kalbėjote su draugais apie tai, kad jaučiatės nepakankami laimingas ar sėkmingas? Daug lengviau ir saugiau šį turtą pasilikti sau, atsisėsti prie televizoriaus ar pasilinksminti su draugais, užsimiršti.

Pastebėjote, kaip trumpai tai veikia? Tokiu būdu prikaupiame nusivylimo savimi, savigraužos ir bejėgiškumo. Natūralu, kad tada mums trūksta motyvacijos, energijos, pasitikėjimo savimi, ir, svarbiausia, laimės. Nieko nedarant pasitikėjimas savimi visai išsenka ir tada dar sunkiau imtis veiksmų.

Dar vienas būdas apsaugoti save nuo skyrybų su mylima sofa ir TV: neigti tobulėjimo, savęs pažinimo, saviugdos poreikį ir būtinybę. Žinoma, tobulėjimo, savęs pažinimo reikia ne visiems. Juolab, kad būdų yra įvairių ir kai kurie iš jų yra tikrai neverti jūsų laiko. Bet tikriausiai ne visi?

Ką man daryti su šia informacija?

Po kiekvieno straipsnio pateiksiu patarimus ir gaires, kaip iš perskaitytos informacijos gauti ir realesnės naudos nei naujos įžvalgos ar mintys. Atsakykite sau į šiuos klausimus:

Kaip aš gaivinu motyvaciją, kokius savimotyvacijos būdus naudoju?

Kurie iš jų suteikia ilgalaikės naudos ir kurie tik užmaskuoja problemą, nusivylimą? (iš pažiūros paviršutiniškas klausimas su aiškiu atsakymu, bet tai tik iliuzija – skirkite jam kuo daugiau dėmesio)

Pro kur galėtų ištekėti motyvacija? Keli variantai: nepasitikėjimas savimi; nežinojimas, ko noriu; baimė; apatija. Radę kaltininką, aplink jį prirašykite 101 susijusių žodžių. Tai padarę, matysite, ką daryti toliau.

Pabandykite išgyventi be motyvatorių dozės kuo ilgiau, leiskite sau patirti skausmą. Kiekvienam tai labai individualu: jei nežinote, kiek reikia jums, rašykite man. Ką nors sumąstysim ir būtinai kažką suplanuosim.

Apie tai, kas atgaivina natūralią motyvaciją ir entuziazmą, kitame straipsnyje.

 

file61371925 untitled-1-copy

Automobiliu supirkimas Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas