Rugsėjį Lietuvoje prasideda dar vieni mokslo metai, tačiau aukštųjų mokyklų auditorijos pasitinka ne tik naujus studentus, bet ir ryškėjančius pokyčius jaunimo pasirinkimuose. 2026 metų priėmimo rezultatai rodo, kad susidomėjimas aukštuoju mokslu šiek tiek augo, o tarp populiariausių pasirinkimų išlieka medicina, teisė, ekonomika, psichologija, informatikos ir inžinerijos kryptys. Kartu vis daugiau dėmesio sulaukia slauga, pedagogika ir gynybos studijos.

Į aukštąsias mokyklas – daugiau studentų

Per pagrindinį 2026 metų priėmimą į Lietuvos universitetus ir kolegijas buvo pakviesta apie 21,7 tūkst. stojančiųjų – maždaug 3,8 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų apie 12,7 tūkst. gavo kvietimus studijuoti valstybės finansuojamose vietose.

Galutinis pasirašytų studijų sutarčių skaičius taip pat išaugo. Universitetai ir kolegijos 2026 metais pasitiko apie 18,4 tūkst. pirmakursių, kai 2025 metais jų buvo apie 17,3 tūkst. Iš visų naujų studentų apie 11,7 tūkst. studijas pradeda valstybės finansuojamose vietose.

Ypač išaugo šių metų abiturientų, pasirinkusių aukštąjį mokslą, skaičius. Studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė apie 11,3 tūkst. šių metų abiturientų, palyginti su 10,3 tūkst. 2025 metais. Universitetus pasirinko apie 8,7 tūkst., o kolegijas – apie 2,6 tūkst. šių metų abiturientų.

Universitetai: medicina, teisė ir ekonomika išlieka tarp lyderių

Universitetuose tradiciškai stiprios išlieka sveikatos, socialinių mokslų ir verslo kryptys. Tarp daugiausia studentų sulaukusių programų – medicina, teisė, ekonomika ir finansai, psichologija, taip pat įvairios inžinerijos ir informatikos studijos.

Tačiau šių metų rezultatai rodo ir kitą tendenciją – jaunuoliai vis dažniau renkasi su technologijomis bei pramone susijusias specialybes. Didesnio susidomėjimo sulaukė bioinžinerija, mechanikos, elektros ir chemijos inžinerija. Kai kurių šių programų valstybės finansuojamose vietose pakviestų studentų skaičius augo apie 15 proc., o į bioinžineriją – net dvigubai.

Technologijų krypties populiarumą atspindi ir Kauno technologijos universiteto rezultatai. Tarp populiariausių KTU programų buvo programų sistemos, informatikos inžinerija ir statybos inžinerija.

Kolegijos tampa vis patrauklesnės

Vienas ryškiausių šių metų pokyčių – augantis susidomėjimas kolegijomis. 2026 metais kolegijas pasirinko 14 131 stojantysis, arba 8,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Dar labiau augo pateiktų pageidavimų skaičius: kolegijoms šiemet pateikta apie 40,5 tūkst. pageidavimų, beveik 20 proc. daugiau nei 2025 metais. Valstybės finansuojamų vietų pageidavimų skaičius išaugo net 25,3 proc.

Tai rodo, kad praktinis, į konkrečią profesiją orientuotas aukštasis mokslas išlieka svarbus pasirinkimas. Kolegijų absolventai dažnai siekia ne tik akademinių žinių, bet ir kuo greitesnio pasirengimo darbo rinkai.

Slauga ir pedagogika – specialybės, kurių reikia valstybei

2026 metų priėmime išsiskyrė sveikatos priežiūros ir pedagogikos kryptys. Slaugos ir pedagogikos studijos išlieka tarp populiariausių kolegijose, o slauga pateko ir tarp universitetų programų, sulaukusių daugiausia stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas.

Tai svarbi tendencija, nes šių sričių specialistų poreikis Lietuvoje išlieka didelis. Studijų pasirinkimai šiuo atveju atspindi ne tik jaunuolių interesus, bet ir šalies darbo rinkos poreikius.

Dėmesio sulaukė ir gynybos studijos. Jos šiemet pateko tarp dešimties universitetinių programų, į kurias buvo daugiausia pakviesta studentų į valstybės finansuojamas vietas – į šią kryptį pakviesta apie 110 stojančiųjų.

Vilniaus universitetas – vienas didžiausių pirmakursių srautų

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Vilniaus universitetas. 2026 metais VU sutartis sudarė beveik 4700 būsimųjų bakalauro ir vientisųjų studijų studentų bei beveik 2000 magistrantų. Į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisųjų studijų vietas priimta beveik 3700 studentų.

Universitetas skelbia, kad tarp populiariausių krypčių išlieka socialiniai ir sveikatos mokslai. Taip pat pastebimas didesnis susidomėjimas fiziniais bei verslo krypties mokslais.

Ką tai sako apie Lietuvos jaunimą?

2026 metų priėmimo rezultatai leidžia įžvelgti kelias aiškias tendencijas.

Pirma, aukštasis mokslas išlieka patrauklus pasirinkimas, o stojančiųjų ir sudarytų sutarčių skaičius šiek tiek auga.

Antra, jaunuoliai renkasi ne vien tradiciškai prestižines specialybes. Šalia medicinos, teisės ar ekonomikos vis daugiau dėmesio tenka informatikai, inžinerijai, technologijoms ir kitoms su ateities darbo rinka susijusioms kryptims.

Trečia, stiprėja kolegijų vaidmuo. Augantis stojančiųjų skaičius rodo, kad dalis jaunimo ieško praktiškesnio ir labiau į konkrečią profesiją orientuoto kelio.

Ketvirta, išlieka didelis valstybės poreikis specialistams, todėl tarp populiariausių pasirinkimų matome slaugą, pedagogiką, gynybą ir inžineriją.

Nauji mokslo metai – naujas pasirinkimų etapas

Rugsėjo pradžia daugeliui jaunuolių reiškia ne tik pirmą paskaitą universitete ar kolegijoje. Tai ir naujo gyvenimo etapo pradžia. 2026 metų statistika rodo, kad Lietuvos studentai vis dar vertina tradicines profesijas, tačiau kartu vis drąsiau žvalgosi į technologijas, inžineriją ir praktiškas specialybes.

Galutinį atsakymą, ar pasirinktos kryptys atitiks darbo rinkos poreikius, parodys tik ateitis. Tačiau dabartiniai skaičiai leidžia teigti, kad Lietuvos aukštajame moksle ryškėja gana aiški kryptis: jauni žmonės vis dažniau ieško ne tik diplomo, bet ir profesijos, kuri turėtų paklausą ateityje.

Oficialią detalesnę priėmimo statistiką pagal aukštąsias mokyklas, studijų kryptis ir konkrečias programas skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.