Pasaulis išgyvena vieną sudėtingiausių pastarųjų dešimtmečių laikotarpių. Karai, geopolitiniai nesutarimai, energetiniai iššūkiai, ekonominis spaudimas ir visuomenių susiskaldymas vis labiau persipina tarpusavyje. Tai jau nėra atskiros, viena nuo kitos nepriklausomos problemos. Viename pasaulio regione kilęs konfliktas gali paveikti naftos kainas, transportą, maisto produktų tiekimą, gamybą ir galiausiai kiekvienos šeimos išlaidas kitame pasaulio krašte.

Vis daugiau valstybių vadovų, ekonomistų ir tarptautinių organizacijų atstovų kalba apie būtinybę ruoštis ilgesniam nestabilumo laikotarpiui. Tačiau svarbu suprasti: tai nereiškia, kad pasaulio neišvengiamai laukia katastrofa. Tai reiškia, kad senoji pasaulio tvarka keičiasi, o naujoji dar nėra susiformavusi.

Geopolitinė įtampa – problema, kurios negalima ignoruoti

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pasaulio ateitį, išlieka kariniai konfliktai ir didžiųjų valstybių konkurencija. Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, JAV ir Kinijos strateginė konkurencija bei didėjantis valstybių dėmesys gynybai keičia tarptautinių santykių pobūdį.

Europa vis aiškiau supranta, kad saugumas nėra savaime garantuotas. Europos Sąjungos institucijos ragina stiprinti gynybinius pajėgumus, saugoti kritinę infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. NATO taip pat didina atgrasymo ir kolektyvinės gynybos pajėgumus.

Ši situacija ypač svarbi Lietuvai, esančiai prie rytinės NATO sienos. Mūsų valstybės saugumas priklauso ne tik nuo kariuomenės, bet ir nuo visuomenės pasirengimo, energetinės nepriklausomybės, ekonomikos atsparumo bei gebėjimo reaguoti į įvairias grėsmes.

Šiuolaikinės grėsmės nebūtinai prasideda tankų judėjimu per sieną. Jos gali pasireikšti kibernetinėmis atakomis, melagingos informacijos platinimu, ryšių ar energetikos infrastruktūros trikdžiais, ekonominiu spaudimu ir bandymais supriešinti visuomenę.

Todėl vis dažniau kalbama apie visapusišką valstybės atsparumą. Tai reiškia, kad pasirengusi turi būti ne tik kariuomenė, bet ir institucijos, įmonės bei gyventojai.

Ekonomika: augimas išlieka, tačiau gyvenimas gali ir toliau brangti

Ne mažiau svarbus klausimas – pasaulio ekonomika ir paprastų žmonių finansinė padėtis.

Tarptautinis valiutos fondas 2026 metų spalį paskelbtame pasaulio ekonomikos vertinime prognozuoja, kad pasaulio ekonomika šiemet augs apie 3,1 procento, o 2027 metais – apie 3,4 procento. Tačiau kartu prognozuojama, kad pasaulinė infliacija 2026 metais sieks apie 4,7 procento.

Šie skaičiai rodo, kad pasaulio ekonomika nesustojo ir kol kas nepatvirtina neišvengiamos visuotinės ekonominės katastrofos. Vis dėlto augimas nereiškia, kad visiems gyventojams gyvenimas lengvės. Ekonomikos rodikliai gali gerėti, o šeimų finansinė padėtis tuo pačiu metu išlikti sudėtinga.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad energijos, transporto, maisto gamybos ir kitų būtinųjų paslaugų kainos priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Vienas rimtesnis tarptautinis konfliktas gali sukelti naują kainų šuolį, kuris pasiektų ir Europos vartotojus.

Pasaulio bankas 2026 metų spalio 28 dieną paskelbė, kad pasaulinės žaliavų kainos šiemet gali padidėti maždaug 23 procentais, o energijos kainos – apie 32 procentais. Maisto žaliavų kainoms taip pat prognozuojamas augimas. Šias tendencijas lemia konfliktai, tiekimo sutrikimai, naftos rinkos problemos ir nepalankios klimato sąlygos.

Tai reiškia, kad ekonominis spaudimas gali persikelti į pačias kasdieniškiausias gyvenimo sritis: maisto prekių parduotuves, degalines, šildymo sąskaitas ir paslaugų kainas.

Lietuva: ekonomikos augimas negarantuoja, kad visi pajus pagerėjimą

Lietuvos ekonominė situacija nėra tokia, kad reikėtų kalbėti apie neišvengiamą nuosmukį. Lietuvos banko 2026 metų rugsėjo prognozėse numatomas 2,7 procento bendrojo vidaus produkto augimas 2026 metais ir 2,4 procento – 2027 metais.

Tačiau kartu prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2026 metais sieks 5,1 procento, o 2027 metais sumažės iki 3,1 procento.

Tai labai svarbus skirtumas: net jeigu infliacija mažėja, kainos paprastai negrįžta į ankstesnį lygį. Jos tiesiog auga lėčiau. Žmonės, kurie jau dabar didelę dalį pajamų skiria maistui, būstui, transportui ir paskoloms, gali ir toliau jausti finansinį spaudimą.

Lietuvai taip pat svarbi mūsų pagrindinių prekybos partnerių ekonominė padėtis. Jei Europos pramonė susidurs su sunkumais, tai gali paveikti Lietuvos eksportą, gamybos įmones ir darbo rinką.

Kita vertus, investicijos į infrastruktūrą, energetiką, gynybą, technologijas ir pramonę gali sukurti naujų galimybių. Todėl artimiausių metų ekonominė situacija priklausys ne tik nuo tarptautinių krizių, bet ir nuo valstybės priimamų sprendimų.

Energetika ir maistas – dvi sritys, kurios gali tapti ypač jautrios

Istorija rodo, kad energetiniai sukrėtimai greitai paveikia visą ekonomiką. Pabrangus naftai ir dujoms, brangsta transportas, gamyba, trąšos, žemės ūkio darbai ir daugybė kasdienių paslaugų.

Lygiai taip pat svarbus maisto tiekimas. Klimato kaitos sukeltos sausros, potvyniai, karščio bangos ir kariniai konfliktai gali sutrikdyti žemės ūkio produkcijos gamybą bei prekybą.

Todėl ateityje vis svarbesni taps ne tik klausimai, kiek kainuoja energija ar maistas, bet ir ar valstybės turi pakankamai alternatyvių tiekimo šaltinių, atsargų ir galimybių užtikrinti nenutrūkstamą būtinųjų produktų tiekimą.

Lietuva šioje srityje taip pat turi galvoti apie ilgalaikį atsparumą. Energetinė nepriklausomybė, vietinė maisto gamyba, patikimi tiekimo keliai ir strateginės atsargos nėra vien ekonominiai klausimai – tai nacionalinio saugumo dalis.

Darbo rinka keisis greičiau, nei daugelis tikisi

Dar vienas didelis pokytis – dirbtinio intelekto ir automatizacijos plėtra. Šios technologijos jau keičia verslo, gamybos, finansų, prekybos, administravimo ir kitų sričių veiklą.

Vienos profesijos gali sumažėti, kitų poreikis augs. Darbuotojai, kurie nesimokys naujų įgūdžių ir neprisitaikys prie technologinių pokyčių, gali susidurti su didesne konkurencija.

Tačiau dirbtinis intelektas nėra vien grėsmė. Jis gali didinti darbo našumą, padėti kurti naujas paslaugas ir atverti galimybes verslui. Esminis klausimas – ar visuomenė spės prisitaikyti prie pokyčių.

Todėl investicija į žinias, profesinį tobulėjimą ir gebėjimą dirbti su naujomis technologijomis tampa viena svarbiausių asmeninio saugumo formų.

Ko tikėtis 2027 metais?

Artimiausi metai gali būti labai svarbūs pasaulio ekonomikai ir geopolitikai. Tikėtina, kad valstybės toliau didins dėmesį gynybai, energetiniam saugumui, technologijoms ir strateginėms atsargoms.

Paprastiems žmonėms verta pasiruošti galimiems kainų svyravimams, ekonominiams sunkumams, darbo rinkos pokyčiams ir įvairiems trumpalaikiams infrastruktūros sutrikimams.

Jeigu tarptautiniai konfliktai neplėsis, o energijos tiekimas stabilizuosis, ekonomika gali palaipsniui stiprėti. Tačiau jeigu geopolitinė įtampa didės, galimi nauji energijos kainų šuoliai, didesnė infliacija ir lėtesnis ekonomikos augimas.

Svarbu pabrėžti, kad nė vienas iš šių scenarijų nėra iš anksto nulemtas. Todėl atsakinga visuomenė turi ruoštis ne vienam konkrečiam katastrofiškam įvykiui, o įvairiems galimiems iššūkiams.

Pasiruošimas prasideda nuo kiekvienos šeimos

Kalbėdami apie krizes, dažnai žvelgiame į valstybes, prezidentus, karinius aljansus ir ekonomines institucijas. Tačiau tikrasis visuomenės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus.

Finansinis rezervas, net jeigu iš pradžių nedidelis, gali padėti išgyventi netikėtai praradus darbą, susidūrus su liga ar padidėjus išlaidoms. Specialistai dažnai rekomenduoja siekti santaupų, kurios padengtų trijų–šešių mėnesių būtinąsias išlaidas, tačiau kiekviena šeima turėtų pradėti nuo savo galimybių.

Taip pat verta turėti būtiniausių maisto produktų, geriamojo vandens, reikalingų vaistų, žibintuvėlį, baterijų, įkrautą išorinę bateriją, grynųjų pinigų ir svarbiausių dokumentų kopijas. Pravartu žinoti, kaip šeimos nariai susisieks, jeigu laikinai neveiktų mobilusis ryšys ar internetas.

Lietuvoje gyventojai taip pat turėtų susipažinti su oficialiomis civilinės saugos rekomendacijomis ir žinoti artimiausias priedangas bei evakuacijos galimybes.

Tai nėra panikos skatinimas. Tai elementari atsakomybė, panaši į pasiruošimą audrai, elektros tiekimo sutrikimui ar kitai netikėtai nelaimei.

Ne mažiau svarbu saugoti savo finansinį stabilumą. Nepriimti skubotų investicinių sprendimų, nesiskolinti neįvertinus galimų rizikų, nepasitikėti greito praturtėjimo pažadais ir kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose platinamą informaciją.

Didžiausia rizika – gyventi taip, tarsi niekas negalėtų pasikeisti

Galbūt svarbiausia šio laikotarpio pamoka yra ta, kad pasaulis tampa vis labiau tarpusavyje susijęs, o vieno regiono problemos gali paveikti milijonus žmonių kitur.

Anksčiau daugelis manė, kad karai, energetinės krizės ar dideli ekonominiai sukrėtimai yra tolimų valstybių problemos. Šiandien akivaizdu, kad jų pasekmes pajunta ir Lietuva, ir kiekvienas jos gyventojas.

Vis dėlto baimė nėra geras patarėjas. Nereikėtų tikėti kiekviena prognoze apie artėjantį pasaulio žlugimą, neišvengiamą karą ar visišką finansų sistemos griūtį. Reikia remtis patikimais duomenimis, vertinti realias grėsmes ir priimti apgalvotus sprendimus.

Pasaulis neabejotinai keičiasi. Artimiausi metai gali pareikalauti daugiau finansinio atsargumo, visuomenės vienybės, atsakomybės ir gebėjimo prisitaikyti. Tačiau būtent pasiruošimas, žinios, tarpusavio pagalba ir stiprios institucijos gali padėti išvengti didžiausių pasekmių.

Galbūt šiandien svarbiausias klausimas turėtų būti ne tai, ar ateis nauja krizė, o tai, ar būsime jai pasiruošę.

Nes ateities negalime visiškai kontroliuoti, tačiau galime kontroliuoti tai, kaip jai ruošiamės šiandien.

• Tarptautinio valiutos fondo 2026 m. spalio ekonomikos apžvalga – World Economic Outlook.

• Pasaulio banko 2026 m. spalio žaliavų rinkų prognozė – Commodity Markets Outlook.

• Lietuvos banko 2026 m. rugsėjo prognozė – Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos.

• NATO saugumo vertinimas – Deterrence and Defence.

• Europos Vadovų Tarybos išvados dėl Europos saugumo – ES gynyba ir parama Ukrainai.