Darbas užima didelę mūsų gyvenimo dalį, todėl jo kokybė neišvengiamai veikia ne tik piniginę, bet ir savijautą, santykius bei sveikatą. Tačiau kiek dažnai žmonės šiandien keičia darbą? Ar dažnas darbo keitimas reiškia neapsisprendimą, ar priešingai – gebėjimą ieškoti sau tinkamesnių sąlygų? Ir kada pats darbas tampa streso šaltiniu?

Darbo rinka per pastaruosius dešimtmečius tapo gerokai dinamiškesnė. Žmonės keičia profesijas, įmones, miestus, mokosi naujų įgūdžių ir vis dažniau vertina ne tik atlyginimą, bet ir darbo aplinką, lankstumą, santykius su vadovu bei galimybę derinti darbą su asmeniniu gyvenimu.

Eurofound darbo kokybę apibrėžia kaip daugelio veiksnių visumą. Vertinamos tokios sritys kaip fizinė darbo aplinka, darbo intensyvumas, darbo laikas, socialinė aplinka, galimybė panaudoti įgūdžius ir priimti sprendimus, karjeros perspektyvos bei pajamos.

Darbas keičiamas dažniau – bet ne visada dėl atlyginimo

Anksčiau vienoje įmonėje praleisti dešimtmečius buvo įprasta karjeros dalis. Šiandien tokia trajektorija nėra vienintelis kelias. Darbuotojas gali keisti darbą dėl didesnio atlyginimo, karjeros galimybių, noro mokytis ar tiesiog dėl to, kad dabartinė darbovietė nebeatitinka jo gyvenimo ritmo.

Vis dėlto sprendimą keisti darbą dažnai lemia ne vien profesinės ambicijos. Žmogus gali būti pasirengęs išeiti todėl, kad nuolat patiria įtampą, jaučiasi nevertinamas, neturi galimybės kontroliuoti savo darbo arba nebesugeba suderinti darbo ir asmeninio gyvenimo.

Eurofound 2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad darbo kokybė yra glaudžiai susijusi su darbuotojų gerove, sveikata ir įsitraukimu. Tyrimas taip pat patvirtina ryšį tarp darbo kokybės ir darbuotojų ketinimo palikti darbą.

Todėl pats darbo keitimo faktas nebūtinai pasako, ar žmogaus profesinis kelias yra stabilus. Daug svarbiau suprasti, kodėl žmogus keičia darbą ir ką jis tikisi rasti naujoje darbovietėje.

Darbo keitimas taip pat kelia stresą

Nors naujas darbas gali būti ilgai lauktas pokytis, pati permaina yra iššūkis. Nauja aplinka, kolegos, vadovas, atsakomybės, neaiškios taisyklės ir būtinybė įrodyti savo kompetenciją gali kelti įtampą.

Prie to prisideda ir nežinomybė: ar naujas darbas pateisins lūkesčius? Ar atlyginimas bus pakankamas? Ar pavyks susitarti su kolegomis? Ar bus galimybė augti?

Todėl darbo keitimas gali būti ir streso priežastis, ir bandymas nuo streso pabėgti.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad su darbu susijusioms psichikos sveikatos rizikoms gali turėti įtakos pernelyg didelis darbo krūvis, ilgos ar neprognozuojamos darbo valandos, maža darbuotojo kontrolė, nepakankamas vadovų ir kolegų palaikymas, nesaugumas dėl darbo vietos, konfliktai, diskriminacija ar neaiškios pareigos.

Tai reiškia, kad kartais žmogus keičia ne profesiją, o darbo sąlygas.

Kada stresas tampa problema?

Stresas pats savaime nėra visuomet neigiamas. Trumpalaikė įtampa gali padėti susikaupti, greičiau reaguoti ir įveikti sudėtingas užduotis. Problema atsiranda tada, kai stresas tampa nuolatine kasdienybės dalimi ir žmogus nebeturi pakankamai laiko atsistatyti.

Nuolatinis spaudimas, per didelis darbo tempas ir poilsio trūkumas gali būti siejami su emociniu išsekimu, miego problemomis, nuovargiu ir prastesne savijauta. WHO nurodo, kad ilgalaikis su darbu susijęs stresas gali prisidėti prie perdegimo ir kitų neigiamų pasekmių darbuotojui bei organizacijai.

Ypač svarbu tai, kad stresą gali sukelti ne tik per didelis darbo kiekis. Kartais žmogų labiausiai vargina kontrolės trūkumas – kai jis atsako už rezultatą, tačiau negali priimti sprendimų, nuo kurių tas rezultatas priklauso.

Darbo kokybė – ne tik atlyginimas

Kalbėdami apie gerą darbą dažnai pirmiausia galvojame apie atlyginimą. Tačiau aukštas atlygis savaime negarantuoja geros savijautos.

Darbo kokybę sudaro daugybė elementų: darbo laikas, krūvis, saugumas, santykiai kolektyve, vadovavimo kultūra, galimybė mokytis ir tobulėti, darbuotojo savarankiškumas bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Pavyzdžiui, žmogus gali uždirbti daugiau, tačiau dirbti tiek daug, kad nebeturi laiko šeimai, draugams, sportui ar poilsiui. Kitas darbuotojas gali uždirbti mažiau, tačiau turėti daugiau kontrolės, lankstesnį grafiką ir palaikančią komandą.

Todėl klausimas „Kiek uždirbi?“ ne visada leidžia suprasti, koks yra žmogaus darbas.

Kai darbas pradeda veikti sveikatą

Moksliniai tyrimai vis dažniau nagrinėja ne tik tai, kiek žmonės dirba, bet ir kokiose sąlygose jie dirba.

Eurofound duomenys rodo, kad darbo kokybės dimensijos yra susijusios su darbuotojų sveikata ir gerove. Prastesnės darbo sąlygos siejamos su didesniu fiziniu ir emociniu išsekimu bei kitais neigiamais sveikatos rodikliais.

Darbo aplinka gali veikti ir fizinę sveikatą. Ilgas sėdėjimas, nepatogi darbo vieta, triukšmas, fizinis krūvis, pamaininis darbas ar nepakankamas poilsis gali tapti papildomais sveikatos rizikos veiksniais.

Tačiau ne mažiau svarbi yra psichologinė aplinka. Nuolatiniai konfliktai, neaiškūs reikalavimai, patyčios, nepasitikėjimas, vadovo palaikymo stoka ar baimė prarasti darbą gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu.

Ar dažnai keisti darbą yra blogai?

Vieno universalaus atsakymo nėra.

Dažnas darbo keitimas gali reikšti skirtingus dalykus. Vienam žmogui tai – aktyvi karjera, naujos kompetencijos ir sąmoningas geresnių sąlygų ieškojimas. Kitam – nuolatinis bandymas rasti aplinką, kurioje būtų galima jaustis saugiai ir stabiliai.

Todėl vertinant darbo keitimo dažnumą svarbu žiūrėti ne tik į skaičių, kiek kartų žmogus pakeitė darbovietę. Reikėtų klausti: kas paskatino išeiti, kokios buvo ankstesnės sąlygos ir ar naujame darbe situacija pagerėjo?

Jeigu žmogus nuolat palieka darbą dėl panašių problemų – per didelio krūvio, konfliktų, neaiškių pareigų ar palaikymo stokos – verta atkreipti dėmesį ne tik į patį darbo keitimą, bet ir į pasikartojantį darbo aplinkos modelį.

Naujas darbas – ne visada sprendimas

Pakeitus darbovietę gali pagerėti savijauta, tačiau vien darbo pakeitimas ne visuomet išsprendžia streso problemą.

Jeigu pagrindinė problema buvo per didelis darbo krūvis, o naujoje įmonėje jis toks pats, situacija gali pasikartoti. Jeigu žmogus neatsigavo po ankstesnio ilgalaikio streso, pradėjęs naują darbą jis gali atsinešti nuovargį ir įtampą.

Todėl prieš priimant sprendimą keisti darbą verta įvertinti ne tik atlyginimą, bet ir visą darbo pasiūlymą: darbo laiką, atsakomybes, vadovavimo stilių, komandos kultūrą, poilsio galimybes, lankstumą ir karjeros perspektyvas.

Ką gali padaryti darbdavys?

Už darbuotojo savijautą atsakingas ne tik pats darbuotojas. Darbo organizavimas turi didelę reikšmę.

WHO rekomenduoja psichikos sveikatos rizikas darbe mažinti pirmiausia keičiant pačias darbo sąlygas ir organizavimą – vertinant darbo krūvį, darbo laiką, lankstumą, komunikaciją ir vadovavimo praktiką.

Darbdaviui svarbu ne tik organizuoti darbą, bet ir pastebėti, kada darbuotojas pradeda rodyti nuovargio ar perdegimo požymius. Atviras pokalbis, aiškūs lūkesčiai, adekvatus darbo krūvis ir galimybė darbuotojui turėti įtakos savo darbui gali tapti svarbiomis prevencinėmis priemonėmis.

Darbo ateitis – ne tik apie produktyvumą

Vis daugiau dėmesio skiriama požiūriui, kad darbuotojo sveikata ir gera savijauta nėra atskiri nuo organizacijos rezultatų dalykai.

Sveika darbo aplinka gali padėti išlaikyti darbuotojus, mažinti konfliktus, gerinti įsitraukimą ir produktyvumą. Tuo metu prastos darbo sąlygos gali skatinti darbuotojų kaitą ir mažinti jų gebėjimą efektyviai dirbti.

Todėl klausimas, ar darbuotojas dažnai keičia darbą, tampa mažiau svarbus už kitą klausimą: ar jis turi galimybę dirbti darbą, kuris yra tvarus jo sveikatai ir gyvenimui?

Galiausiai geras darbas nėra vien atlyginimas mėnesio pabaigoje. Tai ir galimybė po darbo turėti jėgų gyvenimui, jaustis gerbiamam, žinoti savo atsakomybes, turėti galimybę augti ir, svarbiausia, neaukoti sveikatos dėl darbo.

Darbo keitimas gali būti naujos pradžios ženklas. Tačiau dar svarbiau, kad nauja pradžia vestų ne tik į kitą darbovietę, bet ir į tvaresnį, sveikesnį santykį su darbu.