HR specialistai iš tiesų padeda rasti talentus, ar kartais patys tampa kliūtimi?

0

Darbo rinka nuolat keičiasi, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs – tinkamo žmogaus paieška vis dar yra vienas svarbiausių ir kartu sudėtingiausių verslo procesų. Įmonės ieško profesionalų, darbuotojai ieško geresnių karjeros galimybių, o tarp jų vis dažniau atsiranda trečioji šalis – personalo atrankų agentūros, konsultacinės įmonės ir nepriklausomi HR specialistai.

Iš pirmo žvilgsnio jų vaidmuo atrodo aiškus: padėti darbdaviui surasti tinkamiausią darbuotoją, o kandidatui – atrasti naują profesinę galimybę. Tačiau ar realybėje viskas vyksta taip sklandžiai? Ar personalo atrankų įmonės visada sukuria pridėtinę vertę, ar kartais tampa papildomu filtru, trukdančiu susitikti darbdaviui ir tinkamam kandidatui?

Ar tikrai verta kreiptis į personalo atrankų įmones?

Atsakymas – taip, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą partnerį. Profesionaliai dirbanti atrankų įmonė gali gerokai palengvinti darbdavio darbą. Ji turi prieigą prie platesnio kandidatų rato, geba vykdyti tikslines paieškas, vertinti kompetencijas, organizuoti pokalbius ir padėti įmonei sutaupyti laiko. Ypač tai aktualu ieškant vadovų, aukštos kvalifikacijos specialistų ar darbuotojų į specifines, sunkiai užpildomas pozicijas.

Tačiau ne kiekvienai įmonei būtina naudotis išorės atrankų paslaugomis. Kartais vidinis HR skyrius gali atlikti šį darbą efektyviau, nes geriau supranta organizacijos kultūrą, komandos poreikius, verslo specifiką ir vadovų lūkesčius. Išorės agentūra gali turėti didelę kandidatų duomenų bazę, tačiau tai dar nereiškia, kad ji geriau supras konkrečios įmonės vidinę aplinką.

Kandidatams taip pat verta palaikyti ryšį su atrankų specialistais. Jie gali pasiūlyti pozicijų, kurios dar nėra viešai skelbiamos, padėti suprasti rinkos tendencijas, patarti dėl atlygio ar suteikti galimybę patekti į įmones, į kurias savarankiškai būtų sunkiau kreiptis. Vis dėlto kandidatas turėtų prisiminti vieną svarbų dalyką – atrankų agentūra pirmiausia atstovauja savo klientui, t. y. darbdaviui. Todėl jos interesai ne visada sutampa su kandidato interesais.

Kai atranka tampa ne žmonių pažinimu, o CV filtravimu

Viena dažniausių personalo atrankų klaidų – pernelyg didelis dėmesys formaliems kriterijams. Kandidatas vertinamas pagal tai, kokias įmones nurodė savo gyvenimo aprašyme, kokias pareigas užėmė, kiek metų dirbo vienoje ar kitoje srityje ir ar turi konkrečius diplomus bei sertifikatus.

Tačiau ar tikrai geras darbuotojas visada turi tobulą CV?

Žmogus gali turėti dešimties metų patirtį, tačiau stokoti iniciatyvos, atsakomybės ar gebėjimo spręsti problemas. Kitas kandidatas gali turėti trumpesnę darbo patirtį, tačiau pasižymėti stipriu analitiniu mąstymu, greitu mokymusi, kūrybiškumu ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių. Vienas gali puikiai save pristatyti pokalbio metu, tačiau realybėje nesugebėti savarankiškai priimti sprendimų. Kitas gali būti santūrus, mažiau kalbus, bet savo darbu kurti išskirtinę vertę.

Todėl šiuolaikinė atranka turėtų būti orientuota ne vien į tai, ką žmogus jau yra nuveikęs, bet ir į tai, ką jis gali sukurti ateityje. Potencialas, mąstymas, atsakomybė, gebėjimas mokytis ir prisitaikyti šiandien tampa ne mažiau svarbūs nei ankstesnė darbo patirtis.

Kodėl kartais HR specialistai atrodo save laikantys aukščiau kandidatų?

Tai jautri, tačiau svarbi tema. Žinoma, negalima visų personalo specialistų vertinti vienodai. Šioje srityje dirba daug profesionalių, empatiškų ir savo darbą puikiai išmanančių žmonių. Vis dėlto kandidatų patirtyse kartais atsikartoja tam tikras elgesio modelis: atrankos specialistas tampa nebe tarpininku tarp dviejų pusių, o savotišku vartininku, kuris sprendžia, kas vertas galimybės, o kas ne.

Iš kur atsiranda toks įspūdis? Pirmiausia, atrankų specialistas dažnai turi sprendimo galią pirmame atrankos etape. Jis gali nuspręsti, kieno CV pasieks darbdavį, o kieno kandidatūra bus atmesta. Tokia pozicija kartais sukuria klaidingą svarbos ir autoriteto jausmą. Antra, dalis specialistų pernelyg susitapatina su savo kliento – darbdavio – pozicija. Tuomet kandidatas pradedamas vertinti kaip paslaugos objektas, o ne kaip lygiavertis pokalbio dalyvis.

Trečia, kartais tiesiog trūksta elementarios komunikacijos kultūros. Kandidatas dalyvauja keliuose pokalbiuose, skiria laiką užduotims, dalijasi savo profesine patirtimi, tačiau vėliau nesulaukia jokio atsakymo. Ar tai profesionalu? Tikrai ne.

Atrankos specialistas neturi būti aukščiau kandidato. Jis turi turėti profesinę kompetenciją, tačiau kompetencija nėra tas pats, kas viršenybė. Geras HR specialistas nesistengia parodyti, kad jis sprendžia žmogaus likimą. Jis padeda abiem pusėms priimti tinkamą sprendimą. Juk kandidatas taip pat renkasi. Jis vertina įmonę, jos kultūrą, vadovus, komunikaciją, siūlomas sąlygas ir galimybes. Atranka yra abipusis procesas, o ne vienpusis egzaminas, kuriame vienas turi teisę vertinti, o kitas – tik įrodyti savo vertę.

Kokias klaidas dažniausiai daro personalo atrankų įmonės?

Viena iš jų – tobulo kandidato paieška. Darbdaviai kartais pateikia reikalavimus, kurie vienai pozicijai yra pernelyg platūs: ilgametė patirtis, kelių sričių išmanymas, užsienio kalbos, lyderystės savybės, techninės kompetencijos, gebėjimas dirbti su skirtingomis sistemomis ir dar daugybė papildomų gebėjimų. Atrankų specialisto darbas nėra aklai vykdyti tokį sąrašą. Jo pareiga – padėti darbdaviui atskirti būtinas kompetencijas nuo pageidaujamų ir suprasti, kokio žmogaus iš tikrųjų reikia organizacijai.

Kita problema – pernelyg subjektyvus kandidatų vertinimas. Pokalbio metu susidaro pirmasis įspūdis, tačiau jis ne visada atspindi profesinius gebėjimus. Tylesnis, mažiau savimi pasitikintis žmogus nebūtinai yra mažiau kompetentingas už itin charizmatišką kandidatą. Gebėjimas gražiai kalbėti apie save nėra tas pats, kas gebėjimas gerai atlikti darbą.

Dar viena rimta problema – nepakankamas profesinės kompetencijos vertinimas. Tai ypač aktualu techninėms, finansinėms, inžinerinėms ar aukšto lygio vadovaujančioms pozicijoms. HR specialistas gali puikiai išmanyti atrankos procesą, tačiau nebūtinai suprasti konkrečios profesijos subtilybes. Todėl svarbu bendradarbiauti su srities ekspertais, o ne apsimesti, kad vien pokalbio metu galima įvertinti viską.

Taip pat negalima ignoruoti grįžtamojo ryšio trūkumo. Tai viena didžiausių kandidatų nusivylimo priežasčių. Žmogus gali dalyvauti keliuose atrankos etapuose, atlikti užduotis, skirti kelias valandas savo laiko ir galiausiai tiesiog būti ignoruojamas. Profesionalumas turėtų pasireikšti ne tik gebėjimu surasti tinkamą žmogų, bet ir pagarba tiems, kurie nebuvo pasirinkti. Net trumpas, pagarbus atsakymas yra geriau nei tyla.

Dar viena problema – realios darbo rinkos neišmanymas. Kartais ieškoma aukščiausios kompetencijos specialisto, siūlant rinkos neatitinkantį atlyginimą. Tuomet kaltinami kandidatai, esą jie netinkami, turi pernelyg didelių lūkesčių arba nenori dirbti. Tačiau ar problema tikrai kandidatuose? Galbūt darbdavio pasiūlymas tiesiog neatitinka rinkos realybės? Profesionalus atrankų specialistas turėtų gebėti tai paaiškinti klientui, o ne mėnesiais ieškoti neegzistuojančio idealaus darbuotojo.

Kompetencija – ne pareigų pavadinimas ir ne gražus LinkedIn profilis

HR specialistui reikalingos ne tik komunikacijos žinios ar gebėjimas vesti pokalbius. Tikras profesionalas turi suprasti darbo rinkos tendencijas, atlygio lygį, skirtingų profesijų specifiką, kompetencijų vertinimo metodikas, psichologinius žmonių elgesio aspektus, darbo teisės pagrindus ir asmens duomenų apsaugą. Ne mažiau svarbu išmanyti organizacijų kultūrą, verslo procesus, derybų ir konfliktų sprendimo principus.

Tačiau svarbiausia – gebėti pripažinti, kad ne viską žinai. Jeigu atrankų specialistas ieško programuotojo, finansų vadovo, inžinieriaus ar pardavimų direktoriaus, jis nebūtinai turi būti tos srities ekspertas. Tačiau privalo mokėti užduoti tinkamus klausimus, suprasti atsakymus ir, esant poreikiui, pasitelkti papildomus ekspertus.

Kompetencija prasideda ne nuo įsitikinimo, kad viską išmanai, o nuo gebėjimo suprasti savo žinių ribas. Būtent tai ir skiria profesionalą nuo žmogaus, kuris tiesiog dirba personalo atrankų srityje.

Ar atrankų įmonės iš tiesų atveria daugiau galimybių?

Tikrai taip. Profesionalios personalo atrankų agentūros gali būti puikus karjeros partneris. Jos gali padėti kandidatams pasiekti įmones, kurios neviešina visų laisvų pozicijų, sužinoti apie aukštesnio lygio karjeros galimybes, geriau suprasti savo vertę darbo rinkoje, gauti patarimų dėl atlygio derybų ir atrasti pozicijas, apie kurias anksčiau net nebuvo pagalvoję.

Darbdaviams jos gali suteikti galimybę greičiau surasti retų kompetencijų specialistus, objektyviau įvertinti kandidatus ir sumažinti netinkamo įdarbinimo riziką. Ypač tai aktualu įmonėms, neturinčioms didelio vidinio personalo skyriaus arba ieškančioms aukščiausio lygio vadovų.

Tačiau tam būtina viena sąlyga – atrankų įmonė turi suprasti, kad jos produktas nėra CV skaičius duomenų bazėje. Jos tikroji vertė yra gebėjimas sujungti tinkamą žmogų su tinkama organizacija. Jeigu agentūra tik persiunčia CV, kuriuos darbdavys galėtų rasti pats, kyla natūralus klausimas, kokią realią pridėtinę vertę ji sukuria.

Dirbtinis intelektas pakeis HR, bet nepakeis žmogiškumo

Šiandien personalo atrankose vis daugiau naudojamos technologijos, automatizuotas CV vertinimas ir dirbtinio intelekto sprendimai. Tai gali pagreitinti procesus, padėti analizuoti informaciją ir sumažinti administracinį darbą. Tačiau kartu atsiranda rizika, kad atranka taps dar labiau mechanizuota.

Jeigu žmogus atmetamas vien todėl, kad jo CV neatitinka automatinės sistemos nustatytų kriterijų, gali būti prarastas vertingas talentas. Jeigu algoritmas vertina tik ankstesnę patirtį, pareigų pavadinimus ar tam tikrus raktažodžius, jis gali nepastebėti žmogaus potencialo, gebėjimo mokytis ar netradicinės karjeros patirties.

Technologijos turi padėti priimti geresnius sprendimus, o ne pakeisti gebėjimą mąstyti. Dirbtinis intelektas gali būti puikus įrankis, tačiau galutinė atsakomybė už teisingą ir profesionalų žmogaus vertinimą turi likti specialistams.

Ką turėtų suprasti kandidatai ir darbdaviai?

Kandidatams verta prisiminti, kad jie taip pat renkasi darbdavį ir atrankų partnerį. Jie turi teisę klausti apie darbo sąlygas, atlyginimą, atrankos etapus, įmonės kultūrą ir savo galimybes. Nereikia bijoti užduoti klausimų ar parodyti, kad darbo pasiūlymas yra vertinamas taip pat rimtai, kaip darbdavys vertina kandidatą.

Darbdaviai turėtų suprasti, kad atrankų įmonė negali būti atsakinga už viską. Jeigu pati organizacija nežino, kokio darbuotojo ieško, kokį atlygį gali pasiūlyti ir kokias sąlygas suteiks, net geriausias atrankų specialistas negalės sukurti stebuklo. Sėkminga atranka prasideda nuo aiškaus poreikio ir realistiškų lūkesčių.

O personalo atrankų specialistams reikėtų nepamiršti, kad kiekvienas kandidatas yra žmogus, turintis savo patirtį, ambicijas, lūkesčius ir profesinę vertę. Galbūt šiandien jis netinka vienai konkrečiai pozicijai, tačiau po pusmečio gali būti būtent tas žmogus, kurio ieškos kitas klientas. Todėl pagarbus santykis ir profesionali komunikacija yra ne tik moralinė pareiga, bet ir ilgalaikė investicija į profesinę reputaciją.

Ar mums reikia daugiau HR specialistų, ar daugiau tikrų profesionalų?

Personalo atrankų rinka yra reikalinga ir turi didžiulį potencialą. Tačiau jos vertė neturėtų būti matuojama vien įvykdytų atrankų skaičiumi, uždirbtais komisiniais ar pateiktų CV kiekiu. Tikras rezultatas – kai darbdavys gauna žmogų, kuris kuria vertę, o kandidatas atranda vietą, kurioje gali augti, tobulėti ir realizuoti savo potencialą.

Geras atrankų specialistas neturėtų būti nei kandidato teisėjas, nei darbdavio aklas vykdytojas. Jis turi būti profesionalus tarpininkas, gebantis matyti abi puses, suprasti skirtingus interesus ir rasti sprendimą, kuris būtų naudingas visiems.

Galbūt šiandien darbo rinkai labiausiai trūksta ne dar vienos atrankų agentūros, ne dar vienos CV vertinimo sistemos ir ne dar vieno pokalbio specialisto. Galbūt jai trūksta daugiau profesionalumo, atsakomybės, empatijos ir pagarbos žmogui.

Nes galiausiai atrankų verslas yra apie žmones. Ir būtų paradoksalu, jeigu būtent šiame versle žmogus taptų mažiausiai svarbia proceso dalimi.