Rugsėjo pabaiga daugeliui reiškia ne tik sugrįžimą į įprastą darbo ritmą, bet ir pirmą ryškesnį susidūrimą su rudeniu. Rytais vis dažniau tenka keltis dar neprašvitus, už lango lyja, temperatūra krinta, o po darbo dienos saulės šviesos lieka vis mažiau. Vasaros energija pamažu traukiasi, o kartu su ja kai kuriems žmonėms keičiasi ir nuotaika. Atsiranda daugiau nuovargio, sunkiau prisiversti pradėti darbus, mažėja noras sportuoti ar susitikti su žmonėmis. Net įprastos užduotys gali atrodyti reikalaujančios daugiau pastangų.

Ar tai tik mūsų įspūdis, ar rudeniškas oras iš tiesų gali paveikti savijautą, darbingumą ir motyvaciją?

Žmogaus savijauta yra glaudžiai susijusi su šviesos ir tamsos ciklu. Rudenį dienos trumpėja, todėl vis daugiau laiko praleidžiame tamsoje arba dirbtinėje šviesoje. Šviesa yra svarbi mūsų biologiniam laikrodžiui, miego ritmui ir budrumui, todėl sezoniniai pokyčiai kai kuriems žmonėms gali būti jaučiami gana stipriai. Nacionalinis JAV psichikos sveikatos institutas nurodo, kad rudens ir žiemos laikotarpiu daliai žmonių gali pasireikšti sezoniniai nuotaikos pokyčiai – energijos stoka, didesnis mieguistumas, sunkesnė koncentracija ar noras atsiriboti nuo įprastos veiklos. Ryškesniais atvejais tai gali būti sezoninis afektinis sutrikimas.

2025 metais paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi 24 tyrimus ir daugiau kaip 32 tūkstančius žmonių, parodė, kad sezoninio afektinio sutrikimo paplitimas skirtingose populiacijose vidutiniškai siekė apie 5 procentus, o lengvesni, subklinikiniai sezoniniai simptomai – apie 9,4 procento. Tyrėjai taip pat nustatė ryšį tarp geografinės platumos ir sezoninių simptomų paplitimo. Vis dėlto šie skaičiai nėra priežastis kiekvieną rudens nuotaikos svyravimą vadinti sutrikimu. Prastesnė nuotaika lietingą savaitę ir klinikinė būklė yra visiškai skirtingi dalykai.

Tačiau ruduo mūsų kasdienybę gali pakeisti ir labai paprastais būdais. Vasarą daugiau judame beveik nepastebėdami – einame pėsčiomis, leidžiame laiką lauke, susitinkame su draugais, po darbo dar galime ilgai būti gryname ore. Atėjus rudeniui šių veiklų sumažėja. Lietus tampa priežastimi neiti pasivaikščioti, šaltis – likti namuose, o anksti sutemstant norisi kuo greičiau grįžti į šiltą patalpą. Daugiau laiko praleidžiame sėdėdami, prie kompiuterio ar telefono.

Tuomet gali susidaryti savotiškas uždaras ratas. Mažiau šviesos, mažiau judėjimo, daugiau laiko patalpose, daugiau nuovargio ir mažiau noro kažką veikti. O kai sumažėja energijos, natūraliai tampa sunkiau išlaikyti ir motyvaciją darbe.

Todėl žmogus, kuris rugsėjį pradeda jaustis mažiau produktyvus, nebūtinai tapo tingesnis ar prarado ambicijas. Kartais jo organizmas tiesiog reaguoja į pasikeitusią aplinką.

Ypač tai pastebima rytais. Vasarą atsikelti šviesų rytą yra viena, o rugsėjo pabaigoje, kai už lango tamsu, šalta ir lyja, – visai kas kita. Pradėti darbo dieną tampa sunkiau, o pirmoji kavos puodelio akimirka gali atrodyti svarbesnė nei įprastai. Tokiais rytais nereikėtų savęs kaltinti dėl to, kad nejaučiame didžiulio entuziazmo. Motyvacija nėra pastovi būsena, kurią žmogus turi išlaikyti nuo sausio iki gruodžio.

Svarbiau suprasti, kas slypi už jos sumažėjimo.

Kartais problema yra paprasčiausias nuovargis. Kartais žmogui nepatinka ne pats darbas, o per didelis jo tempas. Kartais motyvaciją mažina monotoniškos užduotys, prastas darbo ir poilsio balansas arba jausmas, kad profesiniame gyvenime nėra jokio progreso. O kartais rudeniškas nuotaikos kritimas tik išryškina problemas, kurios egzistavo ir vasarą.

Todėl verta savęs paklausti: jeigu rytoj išvažiuočiau savaitei atostogų, ar po jų norėčiau grįžti į savo darbą? Ar mane vargina pats darbas, ar dabartinis krūvis? Ar jaučiu, kad mano pastangos turi prasmę? Ar turiu galimybę mokytis ir augti?

Atsakymai į šiuos klausimus gali būti daug naudingesni nei bandymas save tiesiog „užmotyvuoti“.

Jeigu problema yra nuovargis, pirmiausia reikia pasirūpinti poilsiu. Jeigu trūksta aiškumo, verta iš naujo susidėlioti tikslus. Jeigu nebetenkina pats darbas, galbūt atėjo laikas pagalvoti apie profesinius pokyčius.

O jeigu tiesiog sunku pradėti?

Tuomet gali padėti labai paprasta taisyklė – nelaukti motyvacijos.

Dažnai manome, kad pirmiausia turime pajusti norą veikti, o tik tada galėsime produktyviai dirbti. Tačiau gyvenime dažnai būna atvirkščiai. Pradedame nuo nedidelio veiksmo, pamatome rezultatą ir tik tada atsiranda noras tęsti. Todėl lietingą pirmadienį nereikia sau žadėti, kad šiandien būsime neįtikėtinai produktyvūs. Galima tiesiog nuspręsti atlikti vieną svarbiausią užduotį.

Vieną laišką. Vieną dokumentą. Vieną valandą susikaupimo. Vieną žingsnį link profesinio tikslo.

Maži rezultatai padeda išlaikyti progreso jausmą, o būtent progreso jausmas yra svarbus motyvacijos šaltinis.

Rudenį taip pat verta sąmoningai ieškoti dienos šviesos. Jei tik įmanoma, per pietų pertrauką išeiti į lauką, net jei oras nėra idealus. Pasivaikščioti, nueiti iki kavinės ar tiesiog keliolika minučių pabūti lauke gali būti naudinga ne tik kaip fizinė pertrauka, bet ir kaip būdas atsitraukti nuo kompiuterio.

Judėjimas taip pat neturėtų dingti kartu su vasara. Nebūtina pradėti intensyviai sportuoti. Svarbiau išlaikyti reguliarumą. Net paprastas pasivaikščiojimas gali tapti svarbia dienos dalimi.

Dar vienas svarbus dalykas – nereikėtų rudenį sau iškelti dešimties naujų tikslų. Rugsėjis dažnai tampa antruoju sausiu: norime pradėti sportuoti, mokytis kalbos, pakeisti darbą, perskaityti dešimt knygų, daugiau laiko skirti šeimai ir dar tapti produktyvesni. Tačiau kuo daugiau pažadų sau duodame, tuo lengviau nusivilti.

Daug naudingiau pasirinkti vieną konkretų profesinį tikslą iki metų pabaigos. Galbūt išmokti naują įrankį, atnaujinti gyvenimo aprašymą, pasikalbėti su vadovu apie karjeros galimybes, pradėti naujo darbo paiešką arba imtis projekto, kuris padėtų įgyti naujos patirties.

Rugsėjo pabaigoje tam dar yra pakankamai laiko.

Kartu ruduo gali būti geras metas ne tik darbui, bet ir karjeros refleksijai. Metų pabaiga jau nėra labai toli, todėl verta atsigręžti ir paklausti savęs, ką per šiuos metus išmokome ir kur norėtume būti kitąmet. Galbūt dabartinis darbas vis dar tinka, tačiau norime didesnės atsakomybės. Galbūt norime daugiau uždirbti. Galbūt trūksta naujų iššūkių. O gal paaiškėja, kad profesinė kryptis apskritai nebetraukia.

Tokie klausimai neturėtų kelti papildomo spaudimo. Priešingai – jie gali suteikti aiškumo.

Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada rudeniškas nuovargis tampa nebe vien laikinu reiškiniu. Jeigu prastesnė nuotaika, energijos trūkumas, miego pokyčiai, sunkumai susikaupti ar susidomėjimo įprastomis veiklomis praradimas tęsiasi ilgiau ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, nereikėtų visko nurašyti orams. Tokiu atveju verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Ruduo savaime nėra problema. Problema gali tapti tai, kaip į jį reaguojame.

Negalime kontroliuoti, ar rytoj lis. Negalime pakeisti to, kad spalį saulė leidžiasi anksčiau nei liepą. Tačiau galime kontroliuoti savo dienos ritmą, poilsį, fizinį aktyvumą, darbo prioritetus ir tai, kiek reikalaujame iš savęs.

Galbūt todėl šį rudenį verta atsisakyti minties, kad privalome būti motyvuoti kiekvieną dieną. Motyvacija nėra nuolatinė emocija. Ji keičiasi kartu su mūsų energija, aplinka ir gyvenimo aplinkybėmis.

Bus dienų, kai norėsis siekti tikslų, mokytis ir dirbti iki vakaro. Bus ir tokių, kai už lango pliaups lietus, o vienintelis noras bus likti lovoje.

Ir tai nebūtinai reiškia, kad su mūsų karjera kažkas negerai.

Kartais tiesiog reikia mažesnio tempo, daugiau šviesos, šiek tiek judėjimo ir vieno aiškaus tikslo. O kartais – drąsos pripažinti, kad problema ne ruduo, o darbas, kuris jau kurį laiką mūsų nebedžiugina.

Svarbiausia – atskirti šiuos dalykus.

Nes net ir pilkas rudens rytas gali būti gera diena pradėti vieną mažą pokytį, kuris po kelių mėnesių gali tapti daug didesniu žingsniu mūsų darbe, karjeroje ir gyvenime.