Dažnai susiduriame su tokia situacija: norime siekti tikslo, susirasti draugų, baigti mokyklą gerais pažymiais ar pakliūti į mokyklos krepšinio komandą. Dažniausiai pradžioje viskas sekasi labai neblogai, bet pamažu ima trūkti parako, kol galiausiai išvis nebeturime jėgų ko nors imtis.

Taip būna

Nesijaudinkite, daugumai žmonių tai visiškai normalu. Dažniausiai prireikia ne vieno bandymo, kol žmogus pasiekia užsibrėžtą tikslą. Pavyzdžiui, Amerikos plaučių (ligų) asociacija (American Lung Association) teigia, kad žmogus vidutiniškai šešis kartus bando mesti rūkyti, kol iš tiesų jam tai pavyksta. Apie dietų iškankintus žmones neverta net pradėti kalbos…

Teisybė yra ta, kad keičiant gyvenimą prireikia daug pastangų – net jei ta kaita nėra labai didelė. Svarbiausia – KAIP viską darysime.

Kaip išlaikyti motyvaciją

Taigi noro yra, bet ką daryti, kad jis neišblėstų?!? Svarbiausia yra trys dalykai: geras planavimas, realūs tikslai ir jų laikymasis.

Visų pirma reikėtų apsibrėžti pagrindinį tikslą, t. y. tai, ko sieksi (pavyzdžiui, pakliūti į NBA). Suprantama, vienų žmonių tikslai yra ilgalaikiai, o kitų – trumpalaikiai, bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia – apsibrėžti. Nėra blogai norėti didelių dalykų. Juk visi žinome, kad beveik visi daug pasiekę žmonės nenorėjo tenkintis trupiniais – jie norėjo visko. Svarbu nepamiršti, kad kuo didesnis tikslas, tuo daugiau pastangų teks įdėti, kad jo pasiektume.

Antra vertus, tikslas turi būti aiškus. Pavyzdžiui, tariame sau: noriu gerai atrodyti. To nepakanka… Būtina nusistatyti, KO konkrečiai norėtume (tvirtesnių raumenų, lieknesnio liemens ir pan.), KODĖL to norime ir KADA norime rezultato. O tada jau metas susidaryti mažesnių žingsnelių planą.

Suprantama, tikslas turi būti realus. Dažnai esame priversti atsisakyti savo tikslų, nes jie neįgyvendinami. Tarkim, kad ir kiek sau kartosime – noriu bėgti maratoną – nei rytoj, nei poryt jo niekaip neįveiksime. Paprastam žmogui vidutiniškai prireikia keturių mėnesių treniruočių, kad jis apskritai įveiktų maratoną. Todėl didelė tikimybė, kad apskritai nuspręsime jo nebėgti ir atsisakysime išsikelto tikslo (nebent motyvacija tikrai labai didelė).

Labai svarbu suprasti, ar esame pajėgūs pasiekti užsibrėžtą tikslą. Jei esi 15-os ir jau labai gerai slidinėji – tapti rinktinės nariu yra įmanoma. Tačiau jeigu tau jau 18 ir tai yra pirmoji slidinėjimo pamoka – šios sporto šakos olimpinis medalis vargiai bus tavo.

Dabar jau metas užsirašyti savo tikslą. Ir dar kartą užsirašyti. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie užsirašo savo tikslus, psichologiškai labiau yra pasirengę juos įgyvendinti. Savo tikslą kiekvieną dieną verta užrašyti iš naujo, kad dėl takelio nepasuktume iš kelio.

Kaip kūrėme tikslo definiciją, taip verta numatyti, kaip to tikslo sieksime. Tuomet paaiškės, ką dar turime padaryti, ką jau padarėme, ir matysime, kad judame į priekį.

Paslydus svarbu nepasiduoti ir nenukabinti nosies. Atleidus sau teks grįžti į pradžią. Svarbu pagirti save už viską, ką vis dėlto darėme gerai. Nereikėtų nurašyti savęs net tada, kai atrodo, kad jau beviltiška grįžti į kelią. Daugumai žmonių nepavyksta iš karto visko padaryti taip, kaip nori – grįžimas į kelią yra natūrali kaitos proceso dalis. Jei paslysti teks ne kartą, ne pro šalį paklausti savęs, ar tikrai tikiu savo tikslu? Jei atsakymas teigiamas – verta eiti tolyn ir nepamiršti kartkartėmis permąstyti viską, ką darai.

Deja, ne tokie jau reti atvejai, kai žmogus, galiausiai išdrįsęs paklausti savęs, ar tikrai JIS to nori (ne tėvai, seneliai ar mokytojai), supranta, kad jis labiau žavėjosi fantazija, o ne iš tiesų norėjo tuo būti (ar tą daryti). Taigi gali būti, kad realiai norime būti visai kitur ir daryti visai ką kita.

Kai nepasiseka, nepulkime kaltinti savęs – juk tai puiki galimybė sužinoti kažką nauja apie save. Tarkim, tavo tikslas yra mažiau pyktis su seserimi / broliu. Galbūt verta išmokti pasakyti: „Aš dabar negaliu apie tai kalbėti“ ir nusiraminti tada, kai pajunti, kad greitai prarasi savitvardą.

Pasistenk įsivaizduoti save, jau pasiekusį išsvajotąjį tikslą. Įsivaizdavimas dažnai padeda nenukrypti nuo tikslo. Jis padeda tikėti, kad viskas bus gerai. Pasakyk sau, kad nusipelnei baigti mokyklą su pagyrimu, nes labai daug dirbai!

Suburk draugus. Visada gera, kai aplink yra bendraminčių. Susirask draugą, su kuriuo būtų smagu bėgioti rytais, su kuriuo kartu atsisakysi cigarečių ir pan. Kai trūks motyvacijos – draugas ištrauks iš duobės (ir tu galėsi padaryti tą patį). Jeigu tavo draugai yra tokie, kurie prireikus tavęs nepalaikys, geriau bent jau kurį laiką su jais nebendrauk. Jeigu nusprendėte kartu mokytis, o tavo draugas įsijungia televizorių, pasitikrina naujienas internete ir pan. – geriausia susirasti naują pamokų ruošimo partnerį. Labai sunku siekti tikslų, jei tavo aplinkos žmonės nenori to paties. Visada yra geriau, kai supa panašių gabumų ir polinkių žmonės.

Nepasiduok. Kai norime atsisakyti to, kas mums nepatinka, imamės atsakomybės. Tai jau žingsnis brandos link. Kartais tikrai labai sunku save motyvuoti, bet tai tikrai yra įmanoma. Užsirašyk tikslus, laikykis plano ir vis prisimink, kodėl sau išsikėlei tokį tikslą. Kaita – nors gąsdinanti ir nelabai lengva – vis dėlto yra žmonių gyvenimo variklis. Be jos būtų labai nuobodu. Tačiau nepamiršk, kad kaitos turi norėti TU. Neišsikelk tikslo todėl, kad to nori kažkas kitas. Jeigu darysi tai tik todėl, kad kažkas kitas nori, bus labai sunku motyvuoti save. Tačiau jei to nori pats – nuversi net ir pačius aukščiausius kalnus!

Sėkmės!